en

Bendra informacija

Maistas  apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002.

 

Maistas (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. Maistas – tai ir vanduo, gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. 

Produktų saugos įstatymas nustato gamintojams, platintojams ir paslaugos teikėjams pareigą užtikrinti gaminių (tarp jų maisto produktų) saugą

 

Gamintojas privalo:

  1. teikti į rinką tik saugius gaminius;
  2. tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia gamintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  3. žinoti apie galimą su gaminiu susijusią riziką per visą gaminio vartojimo laiką;
  4. sužinojęs, kad gaminys kelia riziką vartotojų saugai, imtis atitinkamų veiksmų rizikai pašalinti;
  5. sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas informuoti apie tai vartotojus, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės institucijas, pašalinti jį iš rinkos, ir, jei būtina, gaminį susigrąžinti;
  6. bendradarbiauti su kontrolės institucijomis, kad būtų išvengta tiekiamų ar patiektų į rinką gaminių rizikos;
  7. vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;
  8. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojingu gaminiu padarytą žalą;
  9. vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 

 

Platintojas privalo:

  1. teikti į rinką tik saugius gaminius;
  2. teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia platintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  3. sužinojęs, kad gaminys pavojingas, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti;
  4. bendradarbiauti su kontrolės institucijomis ir gamintojais, siekiant išvengti tiekiamų gaminių keliamos rizikos vartotojams;
  5. vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;
  6. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojingu gaminiu padarytą žalą;
  7. vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 

 

Paslaugos teikėjas privalo:

  1. teikti vartotojui tik saugią paslaugą;
  2. teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką;
  3. žinoti apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui;
  4. sužinojęs apie suteiktos paslaugos galimą riziką vartotojui, imtis tinkamų veiksmų rizikai pašalinti;
  5. sužinojęs, kad suteikta paslauga pavojinga, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją, jei būtina imtis vartotojų saugą užtikrinančių kitų veiksmų;
  6. vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;
  7. įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojinga paslauga padarytą žalą;
  8. bendradarbiauti su kontrolės institucijomis, siekiant išvengti teikiamų paslaugų keliamos rizikos vartotojui;
  9. vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 

 

Maisto įstatymo 4 straipsnis nustato, kad „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“. 

Maisto įstatymo 5 straipsnis nustato vartotojų informavimo reikalavimus

 

Vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Draudžiama:

  1. klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas;
  2. nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto pažymėjimo;
  3. nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;
  4. kitaip klaidinti vartotojus. 

 

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Produktų saugos įstatyme, Maisto įstatyme reglamentuojama institucijų kompetencija užtikrinant vartotojų teises, maisto kokybę ir saugą, nustatant maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę. 

 

Vyriausybė:

  1. rengia ir tvirtina valstybinę maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo veiksmų strategiją;
  2. atlieka kitas su maisto sauga ir kontrole susijusias funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. 

 

Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:

  1. nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai  ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;
  2. koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
  3. rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
  4. nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus. 

 

Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:

  1. įgyvendina maisto produktų ir žaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
  2. rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;
  3. nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus;
  4. pati ar per įgaliotas institucijas atlieka šviežių vaisių ir daržovių nustatytų kokybės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę;
  5. atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.

 

Ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:

  1. įgyvendina maisto prekybos politiką;
  2. nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus;
  3. atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. 

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją:

  1. įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkymo priežiūros bei maistui skirtų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką, atsako už skubaus įspėjimo apie pavojų dėl maisto teikimą;
  2. nustato specialius maisto saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus;
  3. atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo kenksmingomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną (monitoringą);
  4. priima sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos būdu ir be kilmės, kokybės ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;
  5. atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą;
  6. taiko rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai;
  7. kontroliuoja informacijos apie prekes bei paslaugas (taip pat ir kainų nurodymą) vartotojams pateikimą (pagal Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnį);
  8. periodiškai teikia Tarybai produktų saugos kontrolės duomenų analizę ir informaciją;
  9. atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. 

 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

  1. užtikrina vartotojų teisių apsaugą;
  2. koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą, periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo);
  3. priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;
  4. dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus;
  5. vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus;
  6. įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas;
  7. taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones;
  8. taiko rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai;
  9. gina vartotojų viešąjį interesą;
  10. apibendrina ir kaupia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą produktų saugos kontrolės duomenų analizę ir informaciją;
  11. kuria ir tvarko vartotojų teisių apsaugos duomenų bazę. 

 

Mokslo komitetai gali būti steigiami siekiant bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais.