VVTAT skyrė 75 tūkst. ir 100 tūkst. eurų baudas bendrovėms dėl reikalavimų neatitinkančio dyzelino teikimo į rinką

Vykdydama Alternatyviųjų degalų įstatymo laikymosi kontrolę savo srityje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) prižiūri, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse būtų prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Už šių reikalavimų nesilaikymą VVTAT skyrė UAB „Skulas“ 100 tūkst., o UAB „Palva“ - 75 tūkst. eurų baudą. 

Alytaus rajone UAB „Skulas“ priklausančioje degalinėje atrinkti dyzelino bandiniai buvo ištirti VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri nustatė, jog biopriedo kiekis viename dyzelino bandinyje yra 0,84 ± 0,03 proc. Tai neatitinka reikalavimo, kad kiekviename dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Skulas“ skyrė 100 tūkst. eurų baudą.

Klaipėdos rajone UAB „Palva“ priklausančioje degalinėje atrinkto dyzelino bandinys taip pat neatitiko nustatytų reikalavimų. Po tyrimų VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje nustatyta, kad biopriedo kiekis yra 3.33±0.04 proc.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Palva“ skyrė 75 tūkst. baudą.

Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kiek anksčiau VVTAT jau yra baudusi taip Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimų nesilaikančią bendrovę.

2021 m. priimtu Alternatyvių degalų įstatymu Lietuva siekia mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų.

Minėtas įstatymas numato nuoseklų perėjimą prie  transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovės, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą.