Nustatyti statybų bendrovių pažeidimai – komercinės ir poilsio paskirties patalpos siūlytos įsigyti kaip gyvenamosios

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vilniaus miesto savivaldybės mero prašymo pagrindu atliko tyrimą dėl statybos bendrovių UAB „Mortaga“, UAB „Delta projektai“, UAB „Mažieji apartamentai“ ir UAB „Tarp pušų“ veiklos, klaidinant vartotojus dėl Vilniaus mieste parduodamų patalpų paskirties. Nustatyta, kad bendrovės vykdė nesąžiningą veiklą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas.

Tyrimo metu nustatyta, kad minėtoms bendrovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimus statyti viešbučius ir poilsio paskirties pastatus, o reklamuodamos patalpas ir sudarydamos preliminarias sutartis, bendrovės galimai klaidino vartotojus dėl patalpų paskirties:

• UAB „Mortaga“ reklamuodama parduodamas patalpas skelbė, kad vartotojai gali įsigyti tiek svečių namų paskirties patalpas, t. y. negyvenamąsias patalpas, tiek gyvenamosios paskirties patalpas. Preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse dėl negyvenamosios paskirties patalpų bendrovė nepateikė išsamios informacijos, kad statomas pastatas ir parduodamos patalpos yra negyvenamosios paskirties.

• UAB „Delta projektai“ reklamuodama patalpas nurodė, kad pastate parduodamos poilsio ir gyvenamosios paskirties patalpos, o preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse dėl negyvenamosios paskirties patalpų nurodė, kad statomas poilsio paskirties pastatas, o patalpų paskirtis – poilsio. Vartotojams nebuvo suteikta išsami informacija, kad statomas pastatas ir parduodamos patalpos yra negyvenamosios paskirties.

• UAB „Tarp pušų“ atveju su vartotojais sudaromose preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse dėl negyvenamosios paskirties patalpų taip pat nebuvo nurodoma, jog parduodamos patalpos yra negyvenamosios paskirties, be to, bendrovė pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį, t. y. sutartyje klaidinančiai naudojo sutrumpinimą „Butas“, ir tokiu būdu galėjo iškreipti vartotojų elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

• UAB „Mažieji apartamentai“ reklamuodama patalpas ir sudarydama su vartotojais preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis dėl negyvenamosios paskirties patalpų ne tik nepateikė informacijos apie parduodamų patalpų paskirtį, jog parduodamos patalpos yra negyvenamosios paskirties, tačiau ir pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų patalpų paskirtį, t. y. sutarties prieduose „Patalpos planas“ ir „Patalpos išdėstymas aukšte“ nurodė, kad parduodamose patalpose yra gyvenamosios patalpos ir tokiu būdu galėjo iškreipti vartotojų elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Įvertinus pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir tyrimo metu nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus bendrovėms buvo skirti įspėjimai ir 300 EUR siekiančios baudos.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas nuolatiniam gyvenimui, vartotojams kyla rizika gyventi patalpose, kurių kokybė bei gyvenimo sąlygos galimai nevisai atitinka teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytus kokybinius reikalavimus, todėl vartotojams turi būti suteikta išsami ir teisinga informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą.

Už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo 289 iki 8 688 EUR baudą, o pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą, už kurį buvo paskirta Įstatyme nustatyta bauda – iki 34 754 EUR baudą, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyrius