en

Tyrimas atskleidė: žinodami, kad produktas prastesnės kokybės nei kitose ES šalyse, lietuviai jo nepirktų

Tyrimas atskleidė: žinodami, kad produktas prastesnės kokybės nei kitose ES šalyse, lietuviai jo...

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) aiškinosi, ką apie dvejopą maisto produktų kokybę mano Lietuvos vartotojai. Atlikti tyrimai parodė, kad net 74 proc. žmonių mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema, o 70 proc. tokią dvejopos kokybės situaciją laiko diskriminacija.

„Esame lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokiais nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas – jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. – “Vieni pirmųjų pradėjome kelti produktų dvigubos kokybės klausimą ir pasiekėme, kad žmonės nebebūtų klaidinami – priimta direktyva, kuria skirtingų produktų pardavimas tokioje pačioje pakuotėje pripažįstamas nesąžininga komercine veikla“.

Dar 2017 m. Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker savo pranešime sakė: „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių vartotojų“. Dalyje Europos Sąjungos valstybių parduodami galimai prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nors pakuotės ir prekės ženklai nesiskiria. Tai sukėlė daug diskusijų ir privertė Europos Komisiją imtis priemonių, kad tokia praktika būtų sustabdyta ir visų valstybių narių vartotojai gautų vienodos kokybės produktus, o esant skirtumams, būtų tinkamai apie tai informuoti.

2018 m. spalio mėn. pradėtu tyrimu siekta įvertinti Lietuvos vartotojų žinias ir nuomonę apie produktų dvejopą kokybę bei ištirti, kokį poveikį galimai dvejopa produktų kokybė daro vartotojų elgsenai priimant sprendimus dėl pirkimo.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69% respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą - 30,8% vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų tokio produkto, o 12,88% - tikrai nepirktų.

Pusė respondentų žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Tokį produktą pirktų vos 2,85 % respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Atskleista, kad vertinant produkto kokybę, sveikumą bei pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekių ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė 17 (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), 9 šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik 1 šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes nei tiekiamos Lietuvai.

Net 88 proc. respondentų mano, jog už vienodą produktų kokybę atsakingi gamintojai. Paklausus, kam labiausiai rūpi, kad tarptautinių prekės ženklų maisto produktų kokybė visose ES šalyse būtų vienoda, 43 proc. respondentų nurodė Europos Komisiją, 33 proc. – Lietuvos institucijas, o pačius gamintojus nurodė 32 proc. respondentų.

Įdomu tai, kad tie patys 75 proc. respondentų pritaria, jog dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto vartotojų elgsenos tyrimo rezultatai yra dar vienas ES egzistuojančios dvejopos kokybės produktų problemos įrodymas. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad dvejopa produktų kokybė turi neigiamą poveikį vartotojų pasiryžimui pirkti tam tikrus produktus.

Šią situaciją spręsti ėmėsi ir Europos Komisija, inicijavusi Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pakeitimus. Šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė siūlymui, kad tokie atvejai galėtų būti vertinami kaip klaidinanti praktika. Ir nors gamintojams palikta teisė vienodai atrodančias prekes skirtingoms rinkoms tiekti skirtingos sudėties (atsižvelgiant į valstybių narių įstatymus bei vietinių žaliavų pasiūlą), tačiau vartotojai turės būti tinkamai informuoti apie skirtumus, kad galėtų juos atpažinti.

 

Tyrimas: 2019 m. Lietuvos gyventojų nuomonių ir elgsenos tyrimas dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES šalyse

 

Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius